Apie renginį

Kviečiame dalyvauti piešinių parodoje!

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – kovo 20 d., ši data pasirinkta neatsitiktinai – tai nuostabus laikas, kuomet atbunda gamta. Žemės diena išreiškia viso pasaulio žmonių norą išsaugoti tai, kas visiems mums svarbiausia: švarų orą, vandenį, dirvožemį, gyvąją gamtą.               

Daugelį metų, Pasaulinę Žemės dieną švęsdavome drauge, tačiau šiemet, dėl šalyje įvestų  karantino apribojimų susitikti negalėsime, o šią datą paminėsime tik virtualiai.               

Žemės dienos proga, kviečiame švietimo įstaigų mokinius dalyvauti piešinių parodoje „Žemė – mūsų planeta“, kuri bus eksponuojama Marijampolės kultūros centro I aukšto fojė, o virtuali piešinių paroda bus skelbiama Marijampolės kultūros centro socialinio tinklo Facebook paskyroje adresu – https://www.facebook.com/marijampoleskc. Paroda veiks nuo 2021 m. kovo 19 d iki kovo 31 d.

Į parodą priimsime po 2 piešinius iš švietimo įstaigos, juos  gali piešti tiek vienas mokinys, tiek visa klasė ar grupė. Reikalavimai piešiniams: atlikimo technika (pieštukai, guašas, akvarelė, grafiti ir kita) darbai gali būti aplikuojami. Piešinio dydis ne mažesnis kaip A3 ir nedidesnis kaip A2 formato. Piešinio apačioje prašome pritvirtinti kortelę, kurioje turi būti nurodyta: švietimo įstaigos pavadinimas, piešinio autorius(-iai), klasė arba amžiaus grupė. Piešinius iki kovo 17 d. 17 val. pristatyti į Marijampolės kultūros centrą, piešinius prašome palikti rūbinės darbuotojui (įėjimas į kultūros centrą nuo Rygiškių Jono gimnazijos pusės).

Parodos dalyvių laukia atminimo dovanėlės.

Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi:
ji – amžina dabartis...

Pasaulį keisti pradėkime nuo savęs!

Mediateka

Svarbu Žinoti

Vandens tarša

Vandens tarša – tai medžiagų, preparatų, organizmų ar jų mišinių išmetimas, išleidimas į vandenį dažniausiai tai pramonės įmonių veiklos rezultatas savo pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus gyvenimo kokybę ar ekosistemas.

Užteršto nutekamojo vandens sparčiai daugėja, nes vis labiau plečiasi pramonė, auga miestai, didėja ūkiai. Šiais laikais teršiami ne tik vidaus vandenys, bet ir vandenynai, į kuriuos patenka miestuose tekančių upių atnešami teršalai.

Dažnai vanduo būna užteršiamas naftos produktais. Šiuo metu naftos gręžimo platformos statomos giliai vandenynuose, kur sąlygos nėra palankios. Gręžiniai skverbiasi vis giliau į vandenynų dugne esančias uolienas, nes naftos paklausa auga, o ištekliai sparčiai mažėja. Visa tai didina nelaimingų atsitikimų riziką, kurių padariniai būna ypač skaudūs.

Ne ką mažesnę įtaką vandens taršai turi ir besaikis chemikalų, trąšų naudojimas ūkiuose. Purškiant, siekiama augalų kultūras apsaugoti nuo kenkėjų, o gausiai tręšiant norima išgauti kuo didesnį derlių. Deja net ir čia nepavyksta užtikrinti tinkamo pesticidų naudojimo ir kuo labiau sumažinti jų patekimo į vidaus ar gruntinius vandenis. Lietuvoje dar ne maža dalis kaimų gyventojų geria šulinio vandenį, kurį tik retas kuris išsitiria, tokie žmonės dažnai neturi galimybės prisijungti ir prie centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos, dėl to nuotekas šalina kas kaip išmano, o tai pilnai neužtikrina teršalų patekimo į požeminius vandenis.

kaip TEISINGAI rūšiuoti atliekas?

Daugelis gyventojų neretai sudvejoja: į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas.

Ką mesti į stiklo konteinerį?
Į stiklo konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat stiklo duženos bei atraižos. Čia mesti negalima veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų bei automobilių stiklų. Juos derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, esančias kiekvienoje apskrityje.

Ką mesti į popieriaus konteinerį?
Į pastarąjį konteinerį metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai. Popieriaus konteineryje atsiduria ir popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės. Nederėtų mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis. Jie metami į buitinių atliekų konteinerį. Pašalinant pakuotes svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti.

Ką mesti į plastiko konteinerį?
Į ji keliauja visos plastikinės, kombinuotos bei metalinės pakuotės. Metamos plastikinės pakuotės: buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, plastiko loveliai ir žaislai be elektroninių įtaisų. Į konteinerį patenka ir kombinuotos pakuotės, tokios kaip TetraPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai. Mesti galima ir šias metalines pakuotes: metalinius dangtelius, gėrimų bei konservų skardines, kepimo skardas, kitas smulkias metalines atliekas. Į ji mesti negalima dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, higienos reikmenų, medicinos atliekų ir švirkštų. Visus juos reikia patalpinti į buitinių atliektų konteinerį. Taip pat negalima mesti aerozolio flakonėlių, tepalo bakelių, indelių nuo dažų, antifrizo pakuočių, smulkios ir stambios elektroninės įrangos. Pavojingų medžiagų tarą reiktų vežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, o medikamentus – priduoti vaistinėse. Prieš pašalinant pakuotes buteliukai yra užsukami, vertėtų išpilti ir visus skysčius. Pageidautina, jog indai, kuriuose liko riebalų (aliejaus buteliai, margarino ar žuvies pakuotės) būtų išskalauti. Žmonėms padėti turėtų ir tai, jog plastikinės pakuotės pažymimos ženklais: PET, HDPE, LDPE, PP. Dėl medicininių atliekų priėmimo galima pasiteirauti savo regiono stambiagabaričių atliekų aikštelėje.

Oro tarša

Oro tarša kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Per pastaruosius dešimtmečius Europoje gerokai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo. Tačiau oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, ir oro kokybės problema išlieka. Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypač miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų: užterštumas ozonu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis kelia didelį pavojų sveikatai. Kai kurios valstybės dar ir šiandien viršija vienos arba kelių keturių svarbių oro teršalų emisijos normas. Taigi mažinti oro taršą vis dar yra svarbu.

Oro tarša yra vietos, visos Europos ir Žemės pusrutulio problema. Oro teršalai, išskirti vienoje valstybėje, gali keliauti atmosfera ir pabloginti oro kokybę kitur.

Kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas dabar laikomi trim didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais. Ilgalaikio ir maksimalaus šių teršalų poveikio padariniai varijuoja: nuo kvėpavimo takų pažeidimo iki ankstyvosios mirties. Maždaug 90 proc. miesto gyventojų Europoje yra veikiami tokių teršalų koncentracijų, kurios viršija sveikatai kenksmingus oro kokybės lygius. Pavyzdžiui, ore esančios smulkios kietosios dalelės (KD2,5) tikėtiną gyvenimo trukmę ES sumažina daugiau nei aštuoniais mėnesiais. Vis didesnį rūpestį keliantis kancerogeninis teršalas yra benzoapirenas, kurio koncentracijos keliose miesto zonose, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, viršija normas, nustatytas žmogaus sveikatai apsaugoti.

Oro taršos šaltiniai įvairūs – tiek antropogeniniai, tiek gamtiniai: iškastinio kuro deginimas elektros energijai gaminti, transportas, pramonė ir namų ūkiai; pramoniniai procesai ir tirpiklių naudojimas, pvz., chemijos ir mineralų pramonėje; žemės ūkis; atliekų perdirbimas; vulkanų išsiveržimai, smėlio audros, jūros druskos aerozoliai ir lakiųjų organinių junginių garavimas iš augalų, – gamtinių išmetimo šaltinių pavyzdžiai.

Projektas finansuojamas iš Marijampolės savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų

Susisiekite

draugaukime

Organizatoriai

Marijampolės kultūros centro

Edukacinių programų kuratorius

SAULIUS LISAUSKAS

Tel. Nr. +370 646 34143
El. p. saulius.lisauskas@marijampoleskc.lt