pasaulinė žemės diena marijampolėje

Apie renginį

Kviečiame!

Gamtoje jau vyksta pirmieji pokyčiai, taip pavasaris vis labiau įsibėgėdamas kviečia sugrįžti paukščius. Po žiemos šalčių, iš vieno kito debesėlio palaistydamas žemę, pamažu  budina augalus ir tuos kas buvo užsnūdę, o mes džiaugiamės jau ilgėjančia diena ir šiltesniu saulės spinduliu.

Kasmet kovo 20-ąją švenčiame Žemės gimtadienį – Pasaulinę Žemės dieną, kurios tikslas atskleisti gamtos svarbą ir reikšmę žmonių gyvenimui, siekti jos visapusiško išsaugojimo.

Tik kartu formuojant atsakingą jaunimo požiūrį į mus supančią aplinką galime užauginti atsakingus piliečius, siekiančius išsaugoti tyrą vandenį, gaivų orą, natūralią, švarią ir gražią aplinką.

Kovo 20 d. 10 val. kviečiame Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigų mokinius ir mokytojus apsilankyti Marijampolės „Spindulio“ kino teatre ir kartu švęsti Žemės gimimo dieną.

Žemės dienos proga, kviečiame dalyvauti piešinių parodoje „Žemė – mūsų planeta“, kuri bus eksponuojama Marijampolės kultūros centro I aukšto fojė. Paroda veiks nuo 2019 m. kovo 20 d iki kovo 27 d. Į Parodą bus priimamas  tik vienas piešinys nuo švietimo įstaigos, jį gali piešti tiek vienas mokinys, tiek visa klasė ar grupė. Reikalavimai piešiniams: galima atlikimo technika (pieštukai, guašas, akvarelė, grafiti) darbai negali būti aplikuojami. Piešinio dydis ne mažesnis kaip A3 ir nedidesnis kaip A2 formato. Piešinius iki kovo 18 d. 20 val. pristatyti į Marijampolės kultūros centrą 101 kabinetą.

Kaip jau tapo įprasta, už dalyvavimą aplinkosauginiuose renginiuose ir akcijose, šiemet, gamtos mylėtojams, dovanojame nuotaikingą animacinį filmą „Du ančiukai ir žąsinas“.

Tai filmukas apie du pasimetusius ančiukus, kurie sutinka vienišių žąsiną Pengo, kuris turės surizikuoti ir prisiimti atsakomybę už mažuosius. Keistoji trijulė turės tapti tikra šeima, kad po ilgos kelionės saugiai pasiektų pietus.

Registracija į renginį vykdoma iki 2019 m. kovo 18 d. 20 val.

DĖL RIBOTO VIETŲ SKAIČIAUS PRAŠOME REGISTRUOTI NE DAUGIAU KAIP 20 VAIKŲ IR NE DAUGIAU KAIP 4 LYDINČIUS ASMENIS

Švietimo įstaigai dalyvaujančiai parodoje, pirmumo teise, skiriamos vietos į kovo 20 d. renginį „Spindulio“ kino teatre.

Į renginį prašome atvykti ne vėliau kaip likus 15 minučių iki kino seanso pradžios

Pasaulinė Žemės diena Marijampolėje 2019

Renginiai skirti žemės dienai:

Kovo 18-22 d. mokinių piešinių konkursas „Apkabinkime Žemę“
Marijampolės sav. Padovinio pagrindinė mokykla
Kovo 18-22 d. vaikų piešinių paroda
Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“
Kovo 19 d. val. Integruota ugdomoji veikla „Paukšteliai sugrįžta“
Marijampolės sav. Mokolų progimnazijoje
Kovo 19 d. 11.40 val. V-X klasių protmūšis „Gyvenamoji vieta - Žemė“
Marijampolės sav. Padovinio pagrindinė mokykla
Kovo 20 d. 8 val. PUG ir I-IV klasių integruota pamoka „Kai pavasarį atbunda Žemė“
Marijampolės sav. Padovinio pagrindinė mokykla
Kovo 20 d. 10 val. Žemės dienos renginys
Marijampolės kino teatre „Spindulys“
Kovo 20 d. 10 val. „Paukšteliai - mano draugai“
Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Varpelis“
Kovo 20 d. 10 val. Renginys „Žemė - visų namai“
Marijampolės vaikų lopšelyje-darželyje „Rūta“
Kovo 20 d. mokinių kūrybinių darbų paroda „Atgimę antram gyvenimui“
Marijampolės sav. Mokolų progimnazijoje
Nuo kovo 20 d. iki 27 d. vaikų piešinių paroda „ŽEMĖ - MŪSŲ PLANETA“
Marijampolės kultūros centro I aukšto fojė
Kovo 20 d. Žemės vėliavos pakėlimo iškilmės
Marijampolės Petro Armino progimnazija
Kovo 20 d. Vandens dienos minėjimas
Marijampolės sav. Želsvos pagrindinė mokykla
Kovo 21 d. Vandens dienos minėjimas
Marijampolės Petro Armino progimnazija
Kovo 22 d. 11 val. Rytmetys „Žemė žmonių planeta“
Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas"
Kovo 26 d. integruota biologijos-anglų kalbos pamoka „Migruojantys paukščiai“
Marijampolės Petro Armino progimnazija
Balandžio 1-20 d. Fotografijų paroda
Marijampolės sav. Želsvos pagrindinė mokykla
Balandžio 11 d. Inkilų gaminimas su seneliais
Marijampolės Petro Armino progimnazija
Balandžio 26-27 d. Akcija „DAROM MARIJAMPOLĖ 2019“
Marijampolės savivaldybėje

Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi:
ji – amžina dabartis...

Pasaulį keisti pradėkime nuo savęs!

GALERIJA

Žemė
+ 58

Pasaulinė Žemės diena Marijampolėje 2018

+ 26

Pasaulinė Žemės diena Marijampolėje 2017

+ 61

Pasaulinė Žemės diena Marijampolėje 2013

+ 58

Pasaulinė Žemės diena Liubave 2012

+ 33

Pasaulinė Žemės diena Marijampolėje 2012

Mediateka

Būtina Žinoti

Vandens tarša

Vandens tarša – tai medžiagų, preparatų, organizmų ar jų mišinių išmetimas, išleidimas į vandenį dažniausiai tai pramonės įmonių veiklos rezultatas savo pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus gyvenimo kokybę ar ekosistemas.

Užteršto nutekamojo vandens sparčiai daugėja, nes vis labiau plečiasi pramonė, auga miestai, didėja ūkiai. Šiais laikais teršiami ne tik vidaus vandenys, bet ir vandenynai, į kuriuos patenka miestuose tekančių upių atnešami teršalai.

Dažnai vanduo būna užteršiamas naftos produktais. Šiuo metu naftos gręžimo platformos statomos giliai vandenynuose, kur sąlygos nėra palankios. Gręžiniai skverbiasi vis giliau į vandenynų dugne esančias uolienas, nes naftos paklausa auga, o ištekliai sparčiai mažėja. Visa tai didina nelaimingų atsitikimų riziką, kurių padariniai būna ypač skaudūs.

Ne ką mažesnę įtaką vandens taršai turi ir besaikis chemikalų, trąšų naudojimas ūkiuose. Purškiant, siekiama augalų kultūras apsaugoti nuo kenkėjų, o gausiai tręšiant norima išgauti kuo didesnį derlių. Deja net ir čia nepavyksta užtikrinti tinkamo pesticidų naudojimo ir kuo labiau sumažinti jų patekimo į vidaus ar gruntinius vandenis. Lietuvoje dar ne maža dalis kaimų gyventojų geria šulinio vandenį, kurį tik retas kuris išsitiria, tokie žmonės dažnai neturi galimybės prisijungti ir prie centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos, dėl to nuotekas šalina kas kaip išmano, o tai pilnai neužtikrina teršalų patekimo į požeminius vandenis.

kaip TEISINGAI rūšiuoti atliekas?

Daugelis gyventojų neretai sudvejoja: į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas.

Ką mesti į stiklo konteinerį?
Į stiklo konteinerį metamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, taip pat stiklo duženos bei atraižos. Čia mesti negalima veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, dezinfekcinių priemonių butelių, taip pat visų tipų elektros lempučių, televizorių ekranų, namų langų stiklų paketų bei automobilių stiklų. Juos derėtų gabenti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, esančias kiekvienoje apskrityje.

Ką mesti į popieriaus konteinerį?
Į pastarąjį konteinerį metamos visos popierinės bei kartoninės pakuotės: laikraščiai, žurnalai, visų rūšių kartonas, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, lankstinukai, knygos bei jų viršeliai. Popieriaus konteineryje atsiduria ir popierinės ar kartoninės maisto pakuotės, pakavimo popierius, dovanų maišeliai bei dėžutės. Nederėtų mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis (tepalais, dažais, betonu), dokumentų segtuvų su metalinėmis dalimis. Jie metami į buitinių atliekų konteinerį. Pašalinant pakuotes svarbu, kad popierius būtų sausas ir švarus. Nereikia išsegti sąvaržėlių, popierius gali būti ir su lipnia juostele, tačiau popierines dėžutes reikėtų išlankstyti.

Ką mesti į plastiko konteinerį?
Į ji keliauja visos plastikinės, kombinuotos bei metalinės pakuotės. Metamos plastikinės pakuotės: buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, plastiko loveliai ir žaislai be elektroninių įtaisų. Į konteinerį patenka ir kombinuotos pakuotės, tokios kaip TetraPak, Elopak, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai. Mesti galima ir šias metalines pakuotes: metalinius dangtelius, gėrimų bei konservų skardines, kepimo skardas, kitas smulkias metalines atliekas. Į ji mesti negalima dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, higienos reikmenų, medicinos atliekų ir švirkštų. Visus juos reikia patalpinti į buitinių atliektų konteinerį. Taip pat negalima mesti aerozolio flakonėlių, tepalo bakelių, indelių nuo dažų, antifrizo pakuočių, smulkios ir stambios elektroninės įrangos. Pavojingų medžiagų tarą reiktų vežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, o medikamentus – priduoti vaistinėse. Prieš pašalinant pakuotes buteliukai yra užsukami, vertėtų išpilti ir visus skysčius. Pageidautina, jog indai, kuriuose liko riebalų (aliejaus buteliai, margarino ar žuvies pakuotės) būtų išskalauti. Žmonėms padėti turėtų ir tai, jog plastikinės pakuotės pažymimos ženklais: PET, HDPE, LDPE, PP. Dėl medicininių atliekų priėmimo galima pasiteirauti savo regiono stambiagabaričių atliekų aikštelėje.

Oro tarša

Oro tarša kenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai. Per pastaruosius dešimtmečius Europoje gerokai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, todėl oro kokybė regione pagerėjo. Tačiau oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės, ir oro kokybės problema išlieka. Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypač miestuose, kur nesilaikoma oro kokybės standartų: užterštumas ozonu, azoto dioksidu ir kietosiomis dalelėmis kelia didelį pavojų sveikatai. Kai kurios valstybės dar ir šiandien viršija vienos arba kelių keturių svarbių oro teršalų emisijos normas. Taigi mažinti oro taršą vis dar yra svarbu.

Oro tarša yra vietos, visos Europos ir Žemės pusrutulio problema. Oro teršalai, išskirti vienoje valstybėje, gali keliauti atmosfera ir pabloginti oro kokybę kitur.

Kietosios dalelės, azoto dioksidas ir pažemio ozonas dabar laikomi trim didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais. Ilgalaikio ir maksimalaus šių teršalų poveikio padariniai varijuoja: nuo kvėpavimo takų pažeidimo iki ankstyvosios mirties. Maždaug 90 proc. miesto gyventojų Europoje yra veikiami tokių teršalų koncentracijų, kurios viršija sveikatai kenksmingus oro kokybės lygius. Pavyzdžiui, ore esančios smulkios kietosios dalelės (KD2,5) tikėtiną gyvenimo trukmę ES sumažina daugiau nei aštuoniais mėnesiais. Vis didesnį rūpestį keliantis kancerogeninis teršalas yra benzoapirenas, kurio koncentracijos keliose miesto zonose, ypač Vidurio ir Rytų Europoje, viršija normas, nustatytas žmogaus sveikatai apsaugoti.

Oro taršos šaltiniai įvairūs – tiek antropogeniniai, tiek gamtiniai: iškastinio kuro deginimas elektros energijai gaminti, transportas, pramonė ir namų ūkiai; pramoniniai procesai ir tirpiklių naudojimas, pvz., chemijos ir mineralų pramonėje; žemės ūkis; atliekų perdirbimas; vulkanų išsiveržimai, smėlio audros, jūros druskos aerozoliai ir lakiųjų organinių junginių garavimas iš augalų, – gamtinių išmetimo šaltinių pavyzdžiai.

Susisiekite

Organizatoriai

Marijampolės kultūros centro

Edukacinių programų kuratorius

SAULIUS LISAUSKAS

DRAUGAUKIME FACEBOOKE

+370 646 34143

saulius.lisauskas@marijampoleskc.lt